šunšūdis

šuñšūdis sm. (1) K, KI660, NdŽ, KŽ šùnšūdis (1) KŽ vlg. 1. N, K, M, NdŽ, KŽ, Vkš, Skr, PnmŽ šuns išmatos: Antai ant akmens guli šùnšūdis baltas J. | prk.: Kur išsirauna, tokie šunšūdė̃liai tie burokai (labai maži) Sk. ^ Tu mun tesi kaip trijų metų šunšūdis išlijęs Šts. Tavo darbas, ką tu dirbi, nei šunšūdžio vertės netura Klp. Šuñšūdį gausi LTR(Jnš). Šuñšūdžio tau, ne keptienės! Gs. Tau baltojo šuñšūdžio, o ne pyrago Plv. Kur daug šunų, daug ir šunšūdžių B731. Ten ras gerai: nė šunų, nė šuñšūdžių Gs. A ta balta gražesnė višta kai tos juodakaklės? – Šùnšūdį (visai ne)! Jrb. 2. K, NdŽ, KŽ, Vlkv menk. apie blogą, netikusį žmogų: Bet tu esi tikras šuñšūdis Eig. Na, daba peškiatės, šùnšūdžiai jūs! Rmč. Su šunšūdžiu neprasidėk! Jnšk. 3. menk. niekniekis, niekai: Pysipirko šùnšūdžių ir išlaidė piningus Pj. Kas ne dovena – šuñšūdis! Plt. Šùnšūdis, niekam nevertas Vlkš. Jei sutaupęs neturi, tai dabar šuñšūdį sutaupysi Vl. Iš tokio darbo tik šuñšūdis išeis Jnš.

◊ eĩti [ant Ratkalnio, į Riñgą] šuñšūdžių skáldyti niekais užsiimti: Eĩk į Riñgą šuñšūdžių skáldyti! Plt. A neĩsi an Ratkalnio šuñšūdžių skáldyt! Kt. Neilgai sius! Eis šunšūdžių skaldyti! LzP.